Psichonomika – dvasios dėsnių žinojimas ir gyvenimas pagal juos – atveria galimybę gyventi sveikai, be stresų, įtampos, nerimo.
Vienas iš pagrindinių egzistencijos dėsnių tas, kad gyvenimas yra veidrodinis mūsų dvasios atspindys. Ne šiaip sau sakoma: kaip danguje, taip ir žemėje. O dangus yra mumyse. Tad norint keisti gyvenimą, reikia keistis pačiam. Žmogaus gyvenimas – jo norų išsipildymas. Iš pirmo žvilgsnio tai esą sunku suvokti: išeitų, jei tave apvogė – tai tu pats to norėjai, jei nesukūrei šeimos – jos niekada tau nereikėjo, praradai butą, buvai primuštas – pats šaukeisi šių nelaimių! Mat tikrieji norai – ne tie, kuriuos tiesiog išsakome žodžiais, o tie, slypintys pasąmonės gelmėse.
Susitapatinę su savo ego žmonės virsta robotais. Ego – tai reflektorinis protas. Tai dirbtinis aš, gyvenimą valdantis pasąmonėje esantis įrašas, programa, kurią įrašo mūsų mintys, emocijos, pojūčiai, visa patirtis. Jis gali atsirasti net tada, kai jo lyg ir nepastebime – pokalbio metu grojanti muzika, grėsmingoje situacijoje dvelktelėjęs kvapas. Vėliau užuodus tą kvapą nesąmoningai apims grėsmės nuojauta – taip ims veikti įrašas, valdantis gyvenimą. Kad ką nors gyvenime pakeistum – turi pakeisti tą įrašą.
Taigi visos žmogaus problemos, ligos yra mūsų pačių užprogramuotos.
Išeitis? Atsiribojimas nuo ego.
Kaip kaupiasi negatyvūs įrašai ?
Pasąmonėje fiksuojasi kiekviena mūsų baimė. Jos išauga iki nevisavertiškumo kompleksų, atsispindi gyvenime, žmogaus galimybėse. Žmogus tada daug ko sau neleidžia, sako, kad negali to ar ko kito padaryti. O žodis negaliu mums reiškia tą patį ką ir neįgalus. Abejones, nepasitikėjimą užtvirtina ir mūsų „pabandysiu“, užuot pasiryžus tiesiog daryti, o ne bandyti.
Gyvenimas – tai pripratimas, jei žmogus nelaimingas – jis priprato toks būti. Priprantame prie šeimos, buto, darbo, bijome juos keisti. O pripratimas – tai įrašai. Kartais žmogus sako, kad nori keisti, bet neišeina ar bijo. Netiesa – jis to nenori.
Taigi įsirašo mūsų pasąmonėje viskas, kiekvienos gyvenimo akimirkos būsenos, mintys, jausmai. Jei tau dabar blogai, nes pabjuręs oras, – ateityje jau jausies blogai kiekvieną kartą, orui pabjurus.
Nelaimes prišaukia jų baimė
Neutralizuoti tuos įrašus galima juos suvokus, nuo jų atsiribojus ir panašioje situacijoje nusiteikus džiaugsmingai ir pakiliai.
Iš Ernesto Cvetkovo knygų: tu negali žinoti, kas yra blogis, o kas – gėris; bet tiksliai žinok: primestas gėris – tai blogis; neieškok savo kaltės – tu dėl nieko nekaltas; jei tai, ką darai, tau sunku, pagalvok, ar išvis tai tau reikalinga; pamilk priešą – kad jį įveiktum; kuo daugiau pralaimėjai – tuo daugiau laimėjai; nekovok, kitaip neišvengiamai tapsi tuo, su kuo kovoji; kai nieko netrokšti – gauni daug; tavo teisybė yra tik tavo galvojimas, kad taip yra, daugiau nieko; jei tu teisus – vadinasi, neteisus.
Jeigu nežinai kodėl tavo gyvenimas klostosi taip, kaip klostosi, bet tu turi ryžto ir noro keistis pats bei pakeisti savo ateitį- parašyk man.
Tau skauda gyvenimą ir esi pasiryžęs išsivaduoti iš skausmo? Aš galiu tau padėti!