SUGRĮŽIMAS Į AIŠKAUS MATYMO KELIĄ

Pasirinkus aiškaus matymo kelią labai svarbus yra tikėjimas savo sėkme. Reikia būti pasirengus permainoms. Pradėjus dirbti pagal šią regėjimo atkūrimo metodiką labai naudinga rašyti dienoraštį, kuriame fiksuotumėte kiekvienos dienos pasiekimus. Tai leis labiau pasitikėti savimi ir žadins norą siekti vis geresnių rezultatų. Asmeninę septynerių savaičių programą, pagal kurią tęsite regėjimo gerinimo praktikas, galite gauti po individualios mano asmeninės konsultacijos ir apžiūros bei pokalbio su jumis. Visų tų, kurie totaliai pasišvęs regėjimo gerinimo praktikoms, laukia stulbinantys pasiekimai ir naujas, kokybiškesnio gyvenimo etapas.

Visą šį laiką, du mėnesius besitęsiančios trasfomacijos, turime atminti, jog matymas ir regėjimas nuolat gėrėja ir gėrėja.  Saugokite savyje tvirtą tikėjimą, meskite šalin visas neramaus proto sukeliamas abejones ir pasitikėkite savo vidiniu balsu. Giliai, giliai širdyje, kiekvienas puikiai žinote, jog aiškaus matymo procesas eina į priekį, nekreipiant dėmesio į trumpalaikius nuklydimus į šalį.

Ir net, jeigu regėjimo gėrėjimo procesas labai nežymus, nenusiminkite ir atminkite, jog ne metodika neveikia, o jūsų regėjimo sistema tik pradeda prisitaikyti prie aiškaus matymo metodikos siūlomų praktikų.

Visi pasikeitimas vyksta būtent čia ir dabar. ČIA IR DABAR jūs aiškiai matote! Ne vakar, ne kada nors rytoj, ne po daugelio  mėnesių, o šiandien, čia ir dabar jau matote aiškiai, ryškiai ir puikiai. Tai įsisąmoninti yra labai svarbu.

Didžiausias prasto matymo kaltininkas yra stresas.  Jaudindamiesi, nerimaudami tik padedame stresui plėstis, kol ilgainiui stresinės situacijos ima persekioti kiekviename žingsnyje. Todėl labai svarbu stebėti save, savo poelgius, sveikatos ir asmenybės pokyčius. Galvokite apie savo akis tik gerai, o apie savo regėjimą kalbėkite tik teigiamai. Nes tik pozityvūs žodžiai ir teiginiai suaktyvina gydančius procesus mūsų kūne, atpalaiduoja vokus, akių obuolių raumenis ir sugrąžina akims natūralią, apvalią formą.

Pripažinkite save tokį, koks esate. Priimkite savo regėjimą tokį, koks jis yra dabar. Žvelkite į save ir savo gyvenimą tarsi į kino filmą. Ir kaip kine, negalėdami pamatyti visų smulkmenų, pasimėgaukite spalvomis, šviesos niuansais, judesio subtilybėmis. Svarbiausia- atsipalaiduoti. Nes tik atsipalaidavę akys mato ryškų , spalvotą ir aiškų pasaulį. Stebėdami kino filmą mes nedarome filmo siužetui jokios įtakos, o tiesiog stebime. Tinkamai atpalaidavus savo regėjimo sistemą mums nereikės jos įtakoti, nes visi procesai, kurie yra natūralūs ir prigimtiniai, vyks savaime.

Akiniais stenkitės naudotis kuo rečiau. Tik tose situacijose, kuriose gali grėsti pavojus gyvybei, norėdami aiškiau matyti, pasitelkite į pagalbą akinius- “ramentus”. Todėl akinių neišmeskite, kaip tai siūlo kai kurie mokytojai, bet esant reikalui pasinaudokite jais vairuodami ar dirbdami labai smulkų, atsakingą darbą. Bendraujant su žmonėmis, užsiimant namų ruošos darbais ar verdant arbatą akinių tikrai nereikia. Mano, kaip specialistės, patarimas būtų toks: norint, kad akys kuo greičiau atprastų nuo “ramentų” ( o akiniai yra ne kas kitas, kaip tik ramentai akims), būtina naudotis viena ar dvejomis dioprijomis silpnesniais akiniais. Su tokiais akiniais, esant reikalui, matysite pakankamai gerai, o akių raumenys patirs žymiai mažesnį jų darbą  paralyžuojantį efektą.

 

Pajutę pirmąjį regėjimo pagėrėjimą, neskubėkite pas oftalmologą. Žinau, kad norisi pasidžiaugti savo sėkme ir pasiekimais, tačiau galiu jus nuraminti, kad beveik nėra gydytojų, kurie jumis patikėtų. Ir gydytojai čia nekalti- jų tiesiog niekas nemokė šios praktikos. Viena mano klientė pasakojo, kaip šios praktikos dėka, ji pasigerino regėjimą, o nuėjus pas gydytoją, jai buvo pasakyti, kad ji negali gerai matyti, nes to tiesiog negali būti. Be abejo, moteris patyrė šoką ir stresas taip paveikė jos akis, kad išėjusi iš kabineto iš karto pastebėjo, jog nebemato taip aiškiai, kaip matė įeidama. Reikėjo vėl įdėti nemažai darbo, kad jos regėjimas ir vėl pagėrėtų. Tai tik įrodo, kaip mintys, žodžiai, abejonės ir tikėjimas stipriai įtakoja mūsų sveikatą.

Dar reikia žinoti, kad gėrėja visos regėjimo sistemos darbas ir visų pirma tai įvyksta mūsų smegenyse. Regėjimo zona smegenyse pirmoji patiria aiškaus matymo stebuklą. Žmogus jaučia ir pastebi, kad mato žymiai geriau, nors patikrinus akis autorefraktometru ir išmatavus regėjimo aštrumą, žymių pakitimų galima dar ir nepastebėti. Todėl kartoju, neskubėkite tikrintis savo regėjimo kokybės prietaisais, o pasitikėkite savimi ir savo kūnu, kuris yra labai išmintingas.

Dirbdama optikos pramonėje, pastebėjau ,kaip yra klaidinami žmonės. Dažnas, kuriam yra tekę pasigaminti stipresnius akinius, yra patyręs akių tempimo, galvos svaigimo pojūčius. Į klausimą, kodėl taip yra, jis teišgirsta frazę: ”Jūs priprasite, tai normalu, akys prisitaikys prie naujų, stipresnių akinių… “.
Tai yra didžiausia apgaulė! Be abejo, akys prisitaikys, tačiau kaip? Tikriausiai net nesusimąstote, kad tas prisitaikymas tai yra tiesiog akies raumenų paralyžius, nes jie turi taip prisitaikyti prie naujų, stipresnės laužiamosios gebos stiklų, kad mūsų akis sugebėtų gerai matyti. Pasirinkdami silpnesnius akinius mes akinių lęšius pritaikome akims. Taip akies raumenys gali nors dalinai atlikti savo funkcijas.

Kadangi ilgą laiką tekdavo nešioti akinius, puikiai žinau, kaip jaučiasi akiniuotas žmogus. Pastebėjau, kad nusiėmus akinius, mane apimdavo lengvumo, atsipalaidavimo būsena. Ėmiau gilintis, kodėl taip yra. Suvokiau keletą dalykų, tad savo įžvalgomis pasidalinsiu. Jau žinome, kad blogo matymo priežastis yra stresas. Stresinė situacija, persmelkusi mūsų sąmonę , sukelia akies raumenų paralyžių. Vadinasi, nešiojant akinius,  toji stresinė situaciją sukelia įtampą mūsų sąmonėje, nes, jeigu jos nebūtų, akinių mums nebereikėtų. Akiniuočiai tiesiog pripranta prie įtampą keliančios vidinės būsenos, susigyvena su ja.

Nusiimdami akinius mes leidžiasi sau būti savimi pačiu čia ir dabar. O išlaisvinus savo sąmonę nuo kadaise patirtų traumų,  atsipalaiduoja akies obuolių raumenys ir akys, įgavęs taisyklingą rutulio formą, vėl mato puikiai.

Tikriausiai ne kartą pastebėjote, kad  kartais matote geriau, kartais –prasčiau. Taip pat, susijaudinus, suirzus arba po sočių pietų regėjimas gali apsiblausti. Taip yra todėl, kad mūsų psichinė būsena ir fizinio kūno būklė tiesiogiai įtakoja mūsų regėjimą. Tad aiškaus matymo susigrąžinimas tiesiogiai daro poveikį mūsų kasdieninio gyvenimo kokybei, padeda nurimti ir įgauti vidinę pusiausvyrą.

Turime suvokti skirtumus tarp normalaus regėjimo ir idealaus matymo. Normalaus regėjimo žmonės aiškiai mato didžiąją laiko dalį ( bet ne visą laiką) ir daugumą objektų ( bet ne visus objektus).

Naudodamiesi šiais mano parengtos natūralaus regos atkūrimo metodikos praktiniais patarimais, karts nuo karto patirsite aiškaus matymo proveržius- netikėtai pastebėsite, kaip iki tol blankiai matomi daiktai tapo labai ryškūs. Pastebėsite, kaip keičiasi jūsų įsitikinimų sistema ir sąvokas „Pasaulis agresyvus“, arba „ Būti savimi- rizikinga“ keis pozityvių įsitikinimų sistemos su teiginiais- „Šis pasaulis yra draugiškas“. Aiškiai suvoksite, jog seni įsitikinimai buvo klaidingi ir tai, kaip iki šiolei matėte pasaulį, tebuvo tik iškraipyti

 

pasaulio, praėjusio pro jūsų emocijų filtrą, vaizdai. Aiškaus matymo blyksniai leis dar labiau pasitikėti savimi ir savuoju pasirinkimu, nes tomis akimirkomis aiškiai suvoksite, jog geras regėjimas iš tiesų egzistuoja jūsų sąmonėje. Ir kaskart, kai jus vis dažniau aplankys gero regėjimo proveržiai, jūs suvoksite, jog tai jau nebe nauja sąmonės būsena, o natūrali vidinė jūsų būsena, kuri visą laiką viešpatavo jumyse iki tol, kol jūs netekote aiškaus matymo. Ir todėl tikrasis šio, gero regėjimo susigrąžinimo metodo tikslas, nėra siekis atskleisti jums kažką kardinaliai naujo, o tik iš naujo atrasti senas tiesas ir susigrąžinti tai, kas jums priklauso- aiškų matymą.

Nuosekliai siekiant aiškaus matymo, sąmonė vis labiau išsiplės ir net pats nepastebėsite, kaip vis dažniau susidursite su šiam laikmečiui reikalinga informacija, pradėsite sveikiau maitintis, produktyviau ir aktyviau leisti laisvalaikį. Svarbiausia- pasikliauti savo vidiniu balsu. Kūnas keičiasi lėčiau, nei sąmonė. Atsipalaiduokite, siekiant praregėti, teks ir aiškiai matyti.

Tie, kurie jau yra pasiekę nemažų asmenybės vystymosi ir tobulėjimo rezultatų, liudija, jog savo realybę kuriamės mes patys. Tad žmonės, teigiantys, jog jie „negali gerai matyti“, taip pat kuria savo realybę, be aiškaus matymo galimybės. Akiniuočiai patys neleidžia sau gerai matyti, sąmoningai vengia aiškaus matymo. Beje, suvokti, jog kažko nematai galima tik pažinus tai, ko nematai, nes kaip žinoti, jog tai, ko nematai, nematai? Vadinasi tai, ką žmogus teigia nematąs, jis pamato visiškai atsitiktinai, neįsisąmoninęs to, ką mato.

Visa tai dar kartą įrodo, jog žmogus gali pamatyti tai, ko jis nenori matyti. Tereikia mesti iššūkį sau pačiam ir pasiryžti išvysti tai, ko stengiatės nepastebėti. Tai išvaduos jūsų sąmonę nuo klaidingų įsitikinimų programų, o jūsų akis- nuo jas žalojančių akinių.

Mano mintys aiškios ir pozityvios.

Aš matau tai, kas yra iš tikrųjų.

Mano regėjimas skaidrus ir aiškus.

AKIES ANATOMIJA

Akies obuolys ir akies raumenys
Akys yra kaukolės priekyje esančiose akiduobėse, jos ten guli minkštame riebaliniame audinyje. Kiekviena akis turi po šešis akių raumenis: keturis tiesiuosius ir du skersaruožius, kurių dėka ji gali sukiotis visomis kryptimis arba susikoncentruoti ties centriniu tašku. Darbo su kompiuteriu metu akis priversta žiūrėti tik į arti esantį objektą, dėl to akių raumenys įsitempia. Tai neigiamai atsiliepia regėjimo kokybei.

Akies sandara
Akies obuolys yra rutulio formos, maždaug 24 mm skersmens. Akies vidus susideda iš kameros skysčio, lęšiuko bei stiklakūnio, apsupto trimis plėvelėmis. Išorinė – odena – akies obuolį supa tarsi tvirta kapsulė ir palaiko jo formą. Priekinę, matomą odenos dalį dengia junginė, pereinanti į permatomą rageną. Ragena yra išgaubta, šio išgaubimo dėka ji kartu su lęšiuku laužia patenkančius į akį šviesos spindulius. Vidurinėje dalyje – gyslainėje – yra kraujo indai, aprūpinantys akį krauju bei deguonimi. Priekinėje gyslainės dalyje prie jos prisijungia krumplyninis raumuo su lęšiuko pasaitėliais bei rainele. Vyzdžio dydį reguliuoja žiedo pavidalo raumuo, esantis rainelės šone. Nuo rainelės taip pat priklauso ir akies spalva.
Kartu su vyzdžiu rainelė reguliuoja į akį patenkančios šviesos kiekį. Šis procesas yra nepaprastai sudėtingas ir vadinamas akies adaptacija.

Akies tinklainė
Vidinė akies obuolio plėvelė, vadinama tinklaine, turi šviesai jautrias nervines ląsteles – stiebelius ir kūgelius, kurie regėjimo signalus perduoda į smegenų regos centrą. Tinklainė yra tarsi smegenų dalis; regėjimo ląstelės kartu yra ir smegenų ląstelės.
Visoje tinklainėje yra maždaug nuo 75 iki 120 milijonų regėjimo lazdelių, sutankėjančių tinklainės kraštuose. Jos reguliuoja juodos – baltos spalvos matymą, t.y. šviesos – tamsos suvokimą. Tinklainėje dar yra maždaug 3,5-6 milijonai spalvų matymo kūgelių.
Spalvotą ir aiškų vaizdą galime matyti tik vienintelėje mažytėje akies tinklainės srityje – geltonojoje dėmėje, arba regėjimo duobėje, kur susikoncentravę regėjimo kūgeliai.
Geltonosios dėmės centrą sudaro Fovea centralis, kur mūsų regėjimas yra geriausias. Deja, jos skersmuo tėra tik 0,1 mm. Ryškų vaizdą mes matome tik tuomet, kai šviesos spinduliai patenka būtent į šią vietą. Regėjimo nervo išėjimo vietoje nėra jokių receptorių – ši tinklainės vieta vadinama akląja dėme.

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „akies sandara“

Akies lęšiukas
Už permatomos ragenos ir kameros skysčio yra akies lęšiukas, prie žiedo formos krumplyninio raumens pritvirtintas lęšiuko pasaitėliu. Kitaip negu akies raumens, krumplyninio raumens sąmoningai pajudinti negalime. Tačiau yra galimybė palaikyti jį judrų ir elastingą, dažnai kaitaliojant žvilgsnį (žvelgiant į tolį, žiūrint iš arti).
Akies prisitaikymas žiūrėti iš arti į tolį, t.y. akies gebėjimas aiškiai matyti įvairiai nutolusius daiktus, vadinamas akomodacija. Šis procesas vyksta sąveikaujant akies lęšiukui, jo pasaitėliui ir krumplyniniam raumeniui. Žiūrint į tolį, akies lęšiuko būklė yra normali, jis yra atsipalaidavęs ir plokščias, laikomas lęšiuko pasaitėlių. Priešingai, žvelgiant į daiktą iš arti, atsipalaiduoja lęšiuko pasaitėliai, tačiau įsitempia krumplyninis raumuo. Tuomet lęšiukas sustorėja.

Dirbant kompiuteriu, krumplyninis raumuo būna ilgą laiką įtemptas, kad palaikytų akies gebėjimą matyti iš arti. Senesniam žmogui gali praeiti ir visa valanda, kol lęšiukas grįš į savo įprastinę padėtį.

Šviesos kelias
Kad matytume, reikia arba natūralios saulės šviesos, arba dirbtinio šviesos šaltinio. Pirmiausia šviesa patenka į rageną, kur pirmą kartą laužiami šviesos spinduliai. Toliau jie eina per priešakinę akies kamerą su joje esančiu skysčiu, per vyzdį ir patenka į lęšiuką. Čia šviesa laužiama antrą kartą. Paskui savo kelią ji tęsia per stiklakūnį, ir į tinklainę patenka apverstas jos vaizdas. Atėjusią informaciją priima akies šviesai jautrios ląstelės su savo stiebeliais ir kūgeliais. Čia fotocheminės reakcijos optinius šviesos dirgiklius paverčia nerviniais impulsais ir regėjimo nervais perduoda į smegenų regos centrą.

Regėjimo procesas smegenyse
Iš tikrųjų mato ne mūsų akys, bet smegenų centras, esantis pakaušio srityje (užpakalinėje kaukolės dalyje). Pagrindinis regėjimo nervų kelias kryžiuojasi priekinėje kaukolės dalyje. Smegenys gauna iš abiejų akių informaciją, susiliejančią į vientisą vaizdą, vadinamoje chiasma opticum. Kad matytume erdvinį vaizdą, svarbus abiejų akių dalyvavimas bei jų koncentracija į tą patį tašką. Tik tuomet smegenų centre susiformuoja vientisas vaizdas, kitu atveju jis susidvejina.

Ilgai dirbant kompiuteriu, akys ima matyti ne trijų, bet dviejų matmenų plokštumą. Trūksta erdvinio vaizdo regėjimo, o tai gali turėti nepageidautinų pasekmių.

Dešinysis ir kairysis smegenų pusrutuliai
Smegenis sudaro dešinysis ir kairysis smegenų pusrutuliai, per nervinius impulsus veikiantys priešingas žmogaus kūno puses. Kairysis smegenų pusrutulis kontroliuoja dešinę žmogaus kūno dalį, dešinysis – kairiąją. Jei kartais apopleksija įvyksta kairiajame smegenų pusrutulyje, tai, kaip žinome, paralyžiuojama dešinioji kūno dalis ir priešingai.
Žmogus, kuriame dominuoja kairysis smegenų pusrutulis yra mąstytojas, o tas, kuriame dešinysis – svajotojas. Žinoma, optimaliausia, kai mūsų asmenybė yra subalansuota, kai mes išnaudojame abiejų smegenų pusrutulių veiklą, drauge ir savų gebėjimų potencialą.
Taigi matymas yra ne tik tai, ką fiksuoja mūsų akys, bet ir tos fiksacijos sukeltų įspūdžių transformacijos rezultatas smegenyse; čia dažnai reikia ieškoti ir blogo regėjimo priežasčių. Regėjimo dėka mes suvokiame apie 75 proc. informacijos, taigi mūsų smegenys turi plušėti išsijuosusios, norėdamos perdirbti nesuskaičiuojamus dienos įspūdžius.
Jei mes ilgą laiką varginame savo smegenis, jas apkraudami vizualine informacija, jos pervargsta. Juk daugelis dalykų, kuriuos kasdien turime matyti, nėra labai malonūs (ar nepastebėjote, jog atostogų metu regėjimas pagerėja?). Todėl mūsų smegenys ima „tinginiauti“ – mes išsiblaškome, nesugebame susitelkti, tiesiog ignoruojame gaunamą informaciją. Akys pavargsta, tuomet norisi paprasčiausiai užsimerkti, bet ne – juk reikia dirbti toliau.

Teigiamas judėjimo poveikis akims
Regėjimas susideda iš šešių svarbių etapų, kurie trunka mažiau kaip sekundę:
1. Smegenys periferiniu regėjimu stebi pasaulį, pamato dominantį objektą ir nusprendžia surinkti šiek tiek informacijos apie jį. Akys nebūna nukreiptos tiesiai į objektą.
2. Smegenys nustato objekto santykinę padėtį ir apskaičiuoja trajektoriją ir jėgą, kurios reikia akims nukreipti tiesiai į jį.
3. Smegenys duoda nurodymą akies obuolio raumenims pasukti akis taip, kad jos būtų nukreiptos tiesiai į objektą.
4. Po to smegenys duoda nurodymą krumplyno raumenims sukoncentruoti lęšiukus, kad objektas būtų matomas aiškiau.
5. Smegenys surenka informaciją apie objektą ir įvertina jo svarbumą.
6. Smegenys nusprendžia, ar reaguoti, ar nereaguoti į tą objektą, ir leidžia akims koordinuoti reikiamus kūno judesius.
Akyse nuolat vyksta judėjimas. Ši subtili vibracija vadinama sakadomis arba sakadiniu judėjimu, tik jo dėka mes galime matyti. Tai automatiškas, labai greitas (maždaug 50-150 kartų per sekundę) nesąmoningas akies virpėjimas. Plika akimi mes jo nematome. Sakadinis judėjimas skatina tinklainės nervinių ląstelių veiklą. Žaibiško sakadų judėjimo dėka, pamatytą vaizdą akis perkelia į tinklainę, sukomponuodama jį į visumą.
Per mažai judindami kūną ir akis, sulėtiname sakadų veiklą ir tuomet matome neryškiai. Taigi daugiau judėdami, mes drauge geriname ir savo regėjimą.