Pasirinkus aiškaus matymo kelią labai svarbus yra tikėjimas savo sėkme. Reikia būti pasirengus permainoms. Pradėjus dirbti pagal šią regėjimo atkūrimo metodiką labai naudinga rašyti dienoraštį, kuriame fiksuotumėte kiekvienos dienos pasiekimus. Tai leis labiau pasitikėti savimi ir žadins norą siekti vis geresnių rezultatų. Asmeninę septynerių savaičių programą, pagal kurią tęsite regėjimo gerinimo praktikas, galite gauti po individualios mano asmeninės konsultacijos ir apžiūros bei pokalbio su jumis. Visų tų, kurie totaliai pasišvęs regėjimo gerinimo praktikoms, laukia stulbinantys pasiekimai ir naujas, kokybiškesnio gyvenimo etapas.
Visą šį laiką, du mėnesius besitęsiančios trasfomacijos, turime atminti, jog matymas ir regėjimas nuolat gėrėja ir gėrėja. Saugokite savyje tvirtą tikėjimą, meskite šalin visas neramaus proto sukeliamas abejones ir pasitikėkite savo vidiniu balsu. Giliai, giliai širdyje, kiekvienas puikiai žinote, jog aiškaus matymo procesas eina į priekį, nekreipiant dėmesio į trumpalaikius nuklydimus į šalį.
Ir net, jeigu regėjimo gėrėjimo procesas labai nežymus, nenusiminkite ir atminkite, jog ne metodika neveikia, o jūsų regėjimo sistema tik pradeda prisitaikyti prie aiškaus matymo metodikos siūlomų praktikų.
Visi pasikeitimas vyksta būtent čia ir dabar. ČIA IR DABAR jūs aiškiai matote! Ne vakar, ne kada nors rytoj, ne po daugelio mėnesių, o šiandien, čia ir dabar jau matote aiškiai, ryškiai ir puikiai. Tai įsisąmoninti yra labai svarbu.
Didžiausias prasto matymo kaltininkas yra stresas. Jaudindamiesi, nerimaudami tik padedame stresui plėstis, kol ilgainiui stresinės situacijos ima persekioti kiekviename žingsnyje. Todėl labai svarbu stebėti save, savo poelgius, sveikatos ir asmenybės pokyčius. Galvokite apie savo akis tik gerai, o apie savo regėjimą kalbėkite tik teigiamai. Nes tik pozityvūs žodžiai ir teiginiai suaktyvina gydančius procesus mūsų kūne, atpalaiduoja vokus, akių obuolių raumenis ir sugrąžina akims natūralią, apvalią formą.
Pripažinkite save tokį, koks esate. Priimkite savo regėjimą tokį, koks jis yra dabar. Žvelkite į save ir savo gyvenimą tarsi į kino filmą. Ir kaip kine, negalėdami pamatyti visų smulkmenų, pasimėgaukite spalvomis, šviesos niuansais, judesio subtilybėmis. Svarbiausia- atsipalaiduoti. Nes tik atsipalaidavę akys mato ryškų , spalvotą ir aiškų pasaulį. Stebėdami kino filmą mes nedarome filmo siužetui jokios įtakos, o tiesiog stebime. Tinkamai atpalaidavus savo regėjimo sistemą mums nereikės jos įtakoti, nes visi procesai, kurie yra natūralūs ir prigimtiniai, vyks savaime.
Akiniais stenkitės naudotis kuo rečiau. Tik tose situacijose, kuriose gali grėsti pavojus gyvybei, norėdami aiškiau matyti, pasitelkite į pagalbą akinius- “ramentus”. Todėl akinių neišmeskite, kaip tai siūlo kai kurie mokytojai, bet esant reikalui pasinaudokite jais vairuodami ar dirbdami labai smulkų, atsakingą darbą. Bendraujant su žmonėmis, užsiimant namų ruošos darbais ar verdant arbatą akinių tikrai nereikia. Mano, kaip specialistės, patarimas būtų toks: norint, kad akys kuo greičiau atprastų nuo “ramentų” ( o akiniai yra ne kas kitas, kaip tik ramentai akims), būtina naudotis viena ar dvejomis dioprijomis silpnesniais akiniais. Su tokiais akiniais, esant reikalui, matysite pakankamai gerai, o akių raumenys patirs žymiai mažesnį jų darbą paralyžuojantį efektą.
Pajutę pirmąjį regėjimo pagėrėjimą, neskubėkite pas oftalmologą. Žinau, kad norisi pasidžiaugti savo sėkme ir pasiekimais, tačiau galiu jus nuraminti, kad beveik nėra gydytojų, kurie jumis patikėtų. Ir gydytojai čia nekalti- jų tiesiog niekas nemokė šios praktikos. Viena mano klientė pasakojo, kaip šios praktikos dėka, ji pasigerino regėjimą, o nuėjus pas gydytoją, jai buvo pasakyti, kad ji negali gerai matyti, nes to tiesiog negali būti. Be abejo, moteris patyrė šoką ir stresas taip paveikė jos akis, kad išėjusi iš kabineto iš karto pastebėjo, jog nebemato taip aiškiai, kaip matė įeidama. Reikėjo vėl įdėti nemažai darbo, kad jos regėjimas ir vėl pagėrėtų. Tai tik įrodo, kaip mintys, žodžiai, abejonės ir tikėjimas stipriai įtakoja mūsų sveikatą.
Dar reikia žinoti, kad gėrėja visos regėjimo sistemos darbas ir visų pirma tai įvyksta mūsų smegenyse. Regėjimo zona smegenyse pirmoji patiria aiškaus matymo stebuklą. Žmogus jaučia ir pastebi, kad mato žymiai geriau, nors patikrinus akis autorefraktometru ir išmatavus regėjimo aštrumą, žymių pakitimų galima dar ir nepastebėti. Todėl kartoju, neskubėkite tikrintis savo regėjimo kokybės prietaisais, o pasitikėkite savimi ir savo kūnu, kuris yra labai išmintingas.
Dirbdama optikos pramonėje, pastebėjau ,kaip yra klaidinami žmonės. Dažnas, kuriam yra tekę pasigaminti stipresnius akinius, yra patyręs akių tempimo, galvos svaigimo pojūčius. Į klausimą, kodėl taip yra, jis teišgirsta frazę: ”Jūs priprasite, tai normalu, akys prisitaikys prie naujų, stipresnių akinių… “.
Tai yra didžiausia apgaulė! Be abejo, akys prisitaikys, tačiau kaip? Tikriausiai net nesusimąstote, kad tas prisitaikymas tai yra tiesiog akies raumenų paralyžius, nes jie turi taip prisitaikyti prie naujų, stipresnės laužiamosios gebos stiklų, kad mūsų akis sugebėtų gerai matyti. Pasirinkdami silpnesnius akinius mes akinių lęšius pritaikome akims. Taip akies raumenys gali nors dalinai atlikti savo funkcijas.
Kadangi ilgą laiką tekdavo nešioti akinius, puikiai žinau, kaip jaučiasi akiniuotas žmogus. Pastebėjau, kad nusiėmus akinius, mane apimdavo lengvumo, atsipalaidavimo būsena. Ėmiau gilintis, kodėl taip yra. Suvokiau keletą dalykų, tad savo įžvalgomis pasidalinsiu. Jau žinome, kad blogo matymo priežastis yra stresas. Stresinė situacija, persmelkusi mūsų sąmonę , sukelia akies raumenų paralyžių. Vadinasi, nešiojant akinius, toji stresinė situaciją sukelia įtampą mūsų sąmonėje, nes, jeigu jos nebūtų, akinių mums nebereikėtų. Akiniuočiai tiesiog pripranta prie įtampą keliančios vidinės būsenos, susigyvena su ja.
Nusiimdami akinius mes leidžiasi sau būti savimi pačiu čia ir dabar. O išlaisvinus savo sąmonę nuo kadaise patirtų traumų, atsipalaiduoja akies obuolių raumenys ir akys, įgavęs taisyklingą rutulio formą, vėl mato puikiai.
Tikriausiai ne kartą pastebėjote, kad kartais matote geriau, kartais –prasčiau. Taip pat, susijaudinus, suirzus arba po sočių pietų regėjimas gali apsiblausti. Taip yra todėl, kad mūsų psichinė būsena ir fizinio kūno būklė tiesiogiai įtakoja mūsų regėjimą. Tad aiškaus matymo susigrąžinimas tiesiogiai daro poveikį mūsų kasdieninio gyvenimo kokybei, padeda nurimti ir įgauti vidinę pusiausvyrą.
Turime suvokti skirtumus tarp normalaus regėjimo ir idealaus matymo. Normalaus regėjimo žmonės aiškiai mato didžiąją laiko dalį ( bet ne visą laiką) ir daugumą objektų ( bet ne visus objektus).
Naudodamiesi šiais mano parengtos natūralaus regos atkūrimo metodikos praktiniais patarimais, karts nuo karto patirsite aiškaus matymo proveržius- netikėtai pastebėsite, kaip iki tol blankiai matomi daiktai tapo labai ryškūs. Pastebėsite, kaip keičiasi jūsų įsitikinimų sistema ir sąvokas „Pasaulis agresyvus“, arba „ Būti savimi- rizikinga“ keis pozityvių įsitikinimų sistemos su teiginiais- „Šis pasaulis yra draugiškas“. Aiškiai suvoksite, jog seni įsitikinimai buvo klaidingi ir tai, kaip iki šiolei matėte pasaulį, tebuvo tik iškraipyti
pasaulio, praėjusio pro jūsų emocijų filtrą, vaizdai. Aiškaus matymo blyksniai leis dar labiau pasitikėti savimi ir savuoju pasirinkimu, nes tomis akimirkomis aiškiai suvoksite, jog geras regėjimas iš tiesų egzistuoja jūsų sąmonėje. Ir kaskart, kai jus vis dažniau aplankys gero regėjimo proveržiai, jūs suvoksite, jog tai jau nebe nauja sąmonės būsena, o natūrali vidinė jūsų būsena, kuri visą laiką viešpatavo jumyse iki tol, kol jūs netekote aiškaus matymo. Ir todėl tikrasis šio, gero regėjimo susigrąžinimo metodo tikslas, nėra siekis atskleisti jums kažką kardinaliai naujo, o tik iš naujo atrasti senas tiesas ir susigrąžinti tai, kas jums priklauso- aiškų matymą.
Nuosekliai siekiant aiškaus matymo, sąmonė vis labiau išsiplės ir net pats nepastebėsite, kaip vis dažniau susidursite su šiam laikmečiui reikalinga informacija, pradėsite sveikiau maitintis, produktyviau ir aktyviau leisti laisvalaikį. Svarbiausia- pasikliauti savo vidiniu balsu. Kūnas keičiasi lėčiau, nei sąmonė. Atsipalaiduokite, siekiant praregėti, teks ir aiškiai matyti.
Tie, kurie jau yra pasiekę nemažų asmenybės vystymosi ir tobulėjimo rezultatų, liudija, jog savo realybę kuriamės mes patys. Tad žmonės, teigiantys, jog jie „negali gerai matyti“, taip pat kuria savo realybę, be aiškaus matymo galimybės. Akiniuočiai patys neleidžia sau gerai matyti, sąmoningai vengia aiškaus matymo. Beje, suvokti, jog kažko nematai galima tik pažinus tai, ko nematai, nes kaip žinoti, jog tai, ko nematai, nematai? Vadinasi tai, ką žmogus teigia nematąs, jis pamato visiškai atsitiktinai, neįsisąmoninęs to, ką mato.
Visa tai dar kartą įrodo, jog žmogus gali pamatyti tai, ko jis nenori matyti. Tereikia mesti iššūkį sau pačiam ir pasiryžti išvysti tai, ko stengiatės nepastebėti. Tai išvaduos jūsų sąmonę nuo klaidingų įsitikinimų programų, o jūsų akis- nuo jas žalojančių akinių.
Mano mintys aiškios ir pozityvios.
Aš matau tai, kas yra iš tikrųjų.
Mano regėjimas skaidrus ir aiškus.
