Garsiausi pasaulio akių gydytojai turi sukūrę savas regėjimo ir jo gerinimo teorijas. Vienos labai populiarios, kitos nerado atgarsio ir pasekėjų. Akių gydytojai siūlė ir siūlo ne tik medicininį akių gydymą – jie ragina regėjimą stiprinti įvairiais pratimais. Vienas iš tokių žmonių – amerikiečių oftalmologas Viljamas Horacijus Beitsas (William Horatio Bates, 1860-1931), 1920 metais išleistos knygos „Puikus regėjimas be akinių” („Perfect Sight Without Glasses”) autorius. Šis akių gydytojas – prieš akinių nešiojimą. Savo teiginiams pagrįsti pateikęs savitą, iš pirmo žvilgsnio šokiruojančią teoriją.
Beitsas, baigęs medicinos institutą, penkerius metus dirbo akių gydytoju ir nusivylė savo darbo vaisiais. Visų jo pacientų, kuriems išrašė akinius, regėjimas pablogėjo. Antra, į ką atkreipė dėmesį Beitsas, buvo tai, kad kai kurie jo pacientai vasarą išvykdavo į kaimą ir ten sudaužydavo ar pamesdavo akinius. Jiems tekdavo du ar tris mėnesius apsieiti be akinių. Kai sugrįždavo, gydytojas patikrindavo jų regėjimą ir pastebėdavo – kai kuriems žmonėms šis būdavo pagerėjęs.Beitsas ėmė ieškoti priežasčių. Jis 30 metų tyrė žmogaus akis. Gydytojas pasiūlė paprastą ir suprantamą metodiką regėjimui atstatyti.
1901 metais Beitsas parašė darbą, kuriame parodė, kad visi keturi regėjimo sutrikimai – trumparegystė, toliaregystė, žvairumas ir astigmatizmas – yra susiję su akį judinančiais raumenimis. Kai kurie raumenys per daug įtempti, o kai kurie – per daug atpalaiduoti. Jis taip pat sukūrė pratimų sistemą, kuri padeda raumenis atpalaiduoti arba įtempti.

Šiandien V. H. Beitso metodas nuolat tobulinamas.
Jo dėka tūkstančiai žmonių visame pasaulyje susigrąžina puikų regėjimą .

 

51ZU6ALuK1L